Nors saulės energija visada turėjo brangios energijos rūšies reputaciją, bet panašu, kad tai jau nebeilgam. Pavyzdžiui, Indijoje elektra iš Saulės jau tapo pigesnė, nei gaunama iš dyzelinių generatorių. O naujienos apie tai, kad Indijoje pagal projektą „Saulės Misija“ ketinama įrengti 20 000 megavatų vien iš saulės energijos gaunamos galios iki 2022 metų, gali paskatinti šią energijos rūšį naudoti ir kitas besivystančias valstybes.

Dabartiniai rinkos analitikų pateikiami skaičiai Bloomberg New Energy Finance (BNEF) rodo, kad saulės skydelių kaina

Už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją nuo vasario 1 d. gyventojams reikia atsiskaityti naujomis kainomis, kurias patvirtinto Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Gyventojams nuo 2012 metų elektros energijos kaina vidutiniškai didės apie 1,4 ct/kWh (su PVM), arba apie 3 procentus.

Vienos laiko zonos „Standartiniu“ tarifo planu, kuriuo šiuo metu atsiskaito 71 proc. buitinių elektros vartotojų, tiekiama elektra šiemet brangsta 1 centu už kilovatvalandę (ct/kWh), iki 46 ct/kWh, įskaitant PVM. Tokiems vartotojams išlaidos už elektros energiją šiemet didės apie 1,1 Lt (su PVM) per mėnesį.

7 proc. gyventojų, kurie atsiskaito pagal „Elektrinės viryklės“ vienos laiko zonos tarifą, nauja elektros energijos kaina siekia 44,2 ct/kWh (pernai – 43 ct/kWh). Šių vartotojų mėnesio išlaidos elektros energijai vidutiniškai didės 2 litais.

Kompanija „Nur Energie“ pradės saulės elektrinės Sacharos dykumoje, Tunisui priklausančioje teritorijoje, statybos darbus pranešime informuoja „Desertec“ projekto partnerė. Pilnas projektas, kurio kaina 400 mlrd. eurų, jau gavo pavadinimą - „Desertec Industrial Initiative“ („Desertec“ pramoninė iniciatyva), tačiau trumpai vadinamas „Desertec“.

Statyba vyks dviem etapais: pirmąjį planuojama užbaigti 2014 metais, o antrąjį – 2016-aisias. Elektrinės galingumas sieks apie du gigavatus. Planuojama, kad elektrinėje dirbs apie 20 tūkst. žmonių.

Elektrinę sudarys 825 tūkst. saulės baterijų. Vien saulės elektrinės galingumas leis aprūpinti energija apie 700 tūkst. namų Europoje.

Vėjo elektrinių asociacija piktinasi valdininkų mėginimu vilkinti Europos Sąjungos (ES) paramos išmokėjimą. Privalomos gauti ES paramos nesulaukė daugybė žaliosios energetikos vystytojų, o bendra neišmokama suma gali siekti 35 mln. litų, rašoma asociacijos išplatintame pranešime spaudai.

Šiuo metu ES paramos, susijusios su elektros energijos gamyba, jau skirta daugiau nei 200 mln. litų, tad, jei iš tokių įmonių būtų atimta galimybė naudotis nustatytais tarifais, ne tik žlugtų ne viena iš jų, - šalies bankai neatgautų savo lėšų, suteiktų šioms įmonėms kredituoti. Bendra nuostolių suma siektų maždaug pusę milijardo litų.

Vakar vienoje iš žiniasklaidos priemonių paskelbtas straipsnis apie parengtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, susijusias su vėjo jėgainių planavimu, ne vienam skaitytojui gali sukelti lengvą šoką. Ypač jo antraštė. Esą, priėmus tas pataisas, psichotroninis ginklas – o kaip tik jam prilygintas vėjo jėgainės poveikis – būtų nukreiptas prieš gyventojus, rašoma Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos tinklapyje.

Visiškai suprantamas laikraščio noras skandalinga informacija vilioti skaitytojus, tačiau jie turi teisę žinoti ir tikrąją padėtį, o ne tik itin aktyviai kovojančio prieš vėjo jėgaines inžinieriaus, beje, geoterminės energijos šalininko, požiūrį.

Lietuvoje vis dar vyrauja nuomonė, kad čia nepakanka saulės, kurios energiją būtų galima panaudoti elektros ar šilto vandens gavybai. Tačiau atlikti tyrimai tai paneigė. Saulės intensyvumo matavimai rodo, kad savo krašte turime ne mažiau ar net daugiau saulės nei kitos šalys, kuriose itin paplitę saulės kolektoriai.

Pavyzdžiui, vidutinis metinis saulės spinduliuotės kiekis beveik toks pat kaip Danijoje ar Vokietijoje ir didesnis nei Švedijoje. Todėl galima manyti, kad įsigyti saulės kolektorius vandens ar net viso namo šildymui lietuvius stabdo nemažos pradinės investicijos. Tačiau ar tai ne dar vienas mitas?