Vakar vienoje iš žiniasklaidos priemonių paskelbtas straipsnis apie parengtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, susijusias su vėjo jėgainių planavimu, ne vienam skaitytojui gali sukelti lengvą šoką. Ypač jo antraštė. Esą, priėmus tas pataisas, psichotroninis ginklas – o kaip tik jam prilygintas vėjo jėgainės poveikis – būtų nukreiptas prieš gyventojus, rašoma Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos tinklapyje.

Visiškai suprantamas laikraščio noras skandalinga informacija vilioti skaitytojus, tačiau jie turi teisę žinoti ir tikrąją padėtį, o ne tik itin aktyviai kovojančio prieš vėjo jėgaines inžinieriaus, beje, geoterminės energijos šalininko, požiūrį.

Lietuvoje vis dar vyrauja nuomonė, kad čia nepakanka saulės, kurios energiją būtų galima panaudoti elektros ar šilto vandens gavybai. Tačiau atlikti tyrimai tai paneigė. Saulės intensyvumo matavimai rodo, kad savo krašte turime ne mažiau ar net daugiau saulės nei kitos šalys, kuriose itin paplitę saulės kolektoriai.

Pavyzdžiui, vidutinis metinis saulės spinduliuotės kiekis beveik toks pat kaip Danijoje ar Vokietijoje ir didesnis nei Švedijoje. Todėl galima manyti, kad įsigyti saulės kolektorius vandens ar net viso namo šildymui lietuvius stabdo nemažos pradinės investicijos. Tačiau ar tai ne dar vienas mitas?

Pavojingų atliekų perdirbimo kompanija „Eko osta“ bendradarbiaudama su įmone „Zala Latvija“ („SIA Zaļā Latvija“) ir fizinės energetikos institutu, pastatė saulės elektrinę, kurios pagrindinė užduotis – elektros gamyba.

Šiuo atžvilgiu Latvija aplenkė ir Lietuvą. Nors Lietuvoje jau yra veikianti viena „Argintos“ saulės jėgainė, prijungta prie skirstomųjų tinklų, jos eksperimentinė elektrinė skirta ne tam, kad būtų pagaminta ir parduota kuo daugiau saulės energijos, bet kad būtų pateiktos mokslinės išvados, kurie iš jėgainėje naudojamų 35 tipų fotovoltinių įrenginių ir kurie iš jų montavimo būdų tinkamiausi Lietuvai. Eksperimentinei 149 kilovatų (kW) galios jėgainei „Arginta“ gavo 1 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų ir investavo 0,7 mln. litų savo lėšų.

Skandinavai yra panašios į mūsų klimatinės zonos kaimynai, taigi yra įdomi jų pastatų apšildymo patirtis. Šiame straipsnelyje pasidalinsiu savo pastebėjimais.

Reikia pastebėti, kad skandinavai visada mokėjo pilną apšildymo kainą. Skandinavų valdžia niekada nedarė globalių socialinės paslaugos teikimo eksperimentų, kaip atsitiko Lietuvoje su šildymo tiekimu. Todėl pas skandinavus centralizuoto šildymo sistemos nėra paplitusios. Jei paklaustumėte tipinio skandinavo "Kiek jis moka už centrinį šildymą?" jis greičiausiai net nesuprastų klausimo. Skandinavui būsto apšildymo kaina greičiausiai asocijuotųsi su elektros apmokėjimo sąskaita. Apie "centralizuotą šildymą" tipinis skandinavas greičiausiai pagalvotų, kad tai kažkokia mažai kainuojanti būsto komunalinė paslauga, į kurią net neverta kreipti dėmesio.

Hebėjaus provincijoje Kinijoje pastatyta didžiausia pasaulyje energijos saugojimo stotis, skirta naujos kartos elektros tinklų poreikiams.

Didžiausia Kinijoje elektromobilių gamintoja bendrovė BYD ir valstybinė elektros tinklų kompanija (SGCC) bendromis pastangomis įgyvendino didžiausio pasaulyje baterijų masyvo projektą. Šis 500 mln. JAV dolerių vertės projektas – didesniame nei futbolo aikštės plote pastatytas pastatų su energijos saugyklomis kompleksas, galintis sukaupti 36 MWh elektros energijos kiekį, pranešė „Cleantechnica.com.“