Iki šiol dulkės ir saulės elementų užterštumo problema stabdė saulės energetikos vystymąsį. Sunku net įsivaizduoti kiek reikia laiko ir jėgų norint išvalyti saulės elementus, ypač kai jų plotas 25-50 futbolo stadionų.
Ši problema ypač aktuali saulės energijos įrenginiams užimantiems didžiulius plotus. Kad saulės elementai patys valytųsi nuo dulkių, anksčiau tai buvo sunku net įsivaizduot.
Bet neseniai mokslininkai iš Amerikos chemijos bendrijos surado sprendimą, jie sukūrė savaime išsivalančius saulės elementus ir atsikratė dulkių ir saulės baterijų užterštumo problemos. Šios savaime išsivalantis elementai sukurti nauju technologijų, skirtų kosminiams skrydžiams, pagrindu.
Naujoviškos savaime išsivalančių elementų technologijos pagrindas – plona skaidri elektrai jautri plėvelė, kurią padengia stiklinį arba plastikinį saulės elementų paviršių. Kai dulkių koncentracija pasiekia kritinį lygį – specialūs jutikliai aktyvuoja plėvelę, kuri elektros iškrovos pagalba atstumia dulkes. Sudaroma dulkių „banga“, kuri stumia purvo daleles link saulės elemento kraštų ir numeta jas ant žemės.Technologija leidžia išvalyti 90% dulkių per 2 minutes. Sistema suvartoja labai mažai energijos.
Ši nauja technologija buvo kuriama kartu su NASA skrydžiams į Mėnulį ir Marsą, kurie garsėja savo dulkėta ir sausa aplinka. Galime spręsti kokia svarbi yra ši technologija – 4 kub. cm. dulkių sluoksnis ant 1kv. m. pločio saulės elemento sumažina jo išgaunamos energijos kiekį 40%.
Pavyzdžiui Arizonoje kiekvieną mėnesį ant saulės elementų nusėda beveik 4 kartus daugiau dulkių, Artimieji Rytai, Australija ir Indija dar labiau dulkėti regionai. Dulkes nuplauna vandeniu, bet tai brangu, o ir vandenį rasti dykumoje, ten kur labiausiai apsimoka montuoti saulės elementus, gana sudėtinga. Saulės energijai tenka 0,04% visos pasaulyje gaminamos energijos, bet jeigu saulės elementais padengti nors 4% pasaulio dykumų, šito užteks padengti visos žmonijos energijos poreikius.
Dulkės buvo viena pagrindinių kliūčių statyti saulės elektrines negyvenamuose sausringuose regionuose, bet su savaime išsivalančių saules elementų technologija, ten gali prasidėti didelio masto statybos. Savaime išsivalantys saulės elementai sumažins saulės elektrinių iš pigių nejudančių elementų aptarnavimo kaštus beveik iki nuliaus – prireiks viso 1-2 budintys operatoriai. Tokia elektrinė pajėgi dirbti 30 ir daugiau metų be papildomų didelių investicijų, gamindama pigią ir visiškai nekenksmingą energiją. Tai padaro stambias saulės elektrines konkurencingomis ir gana patraukliomis šalims, turinčioms dideles saulės energijos atsargas.
Dabartinis saulės energetikos lyderis yra JAV. Nedidelė saulės elektrinė kurios plotis 0,5 kv. km JAV oro bazės teritorijoje gamina 14MW energijos ir kainavo $100 mln.
Mohavės dykumoje veikia kolektorinė saulės elektrinė, kurios galingumas virš 500MW, ji užima 24 kv. km. ir kainavo $2 mlrd. Palyginimui, Armėnijoje planuojama statyti AE kainuos $5 mlrd., gamins 1000 MW, o statybos užtruks 5-7 metus. Kaip matome, esant pakankamui plotui ir saulės kiekiui, saulės energetika tampa vis patrauklesnė ir pilnai gali pakeisti kai kurias pasenusias ir pavojingas elektros energijos generavimo technologijas.
kspertų iš Tarptautinės energetikos agentūros manymu, saulės energetika jau po 40 metų, esant pakankamu novatoriškų technologijų platinimo lygiui, gamins apie 9000 teravatvalandžių, arba apie 20-25% visos būtinos elektros energijos
