Antradienį Dovilų etninės kultūros centre susirinko 24 rajono bendruomenių, bendrijų atstovai ir svečiai. Čia vyko konferencija „Vėjo jėgainių plėtra: stichiška situacija – sprendimų galimybės“. Konferencijos dalyviai supažindinti su susidariusia situacija dėl planuojamos masinės vėjo elektrinių statybos Klaipėdos rajone, aptarta dabartinė vėjo elektrinių statybą reglamentuojanti įstatyminė bazė ir galimos tolimesnės tokios vėjo elektrinių plėtros pasekmės rajono gyventojams, kaimo vietovių vystymosi perspektyvoms, pajūrio gamtai, kraštovaizdžiui.

Nevaldomas procesas

Į Dovilų etninės kultūros centrą suvažiavo rajono bendruomenės, bendrijos, dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, keletas Savivaldybės tarybos narių, svečiai iš kitų rajonų. Pranešimą apie vėjo jėgaines, teisinius, ekonominius aspektus ir poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai skaitė iniciatyvinės grupės narys, Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys. Pranešėjas pasidžiaugė rajono valdžia, kurios galėtų pavydėti kiti rajonai: „Rajono Taryba žiūri žmonių interesų, tarnauja gyventojams, palaiko bendruomenių siekius.“

Pasak V. Švanio, vėjo jėgainių plėtra tapo nevaldoma, stichiška, neatsižvelgia į gyventojų interesus. „Į rajoną braunasi triukšmaujantys monstrai, ir nėra jokių teisinių galimybių sustabdyti šio proceso. Pažeidžiamos žmonių teisės, jų gerovė. Kuriami mitai, jog vėjo jėgainės neteršia aplinkos, puošia kraštovaizdį. Vėjo energetika yra nepatikima, visiškai priklausanti nuo vėjo ir jo stiprumo, labai brangiai tiekianti labai menkos vertės energiją bei ypatingai neigiamai veikianti aplinką ir žmonių sveikatą. Kam tai naudinga? Kitose šalyse vėjo jėgainės jau įvardintos kaip ekologinė katastrofa. Nesu visiškas priešininkas, bet tai, kas sakoma, prasilenkia su logika ir teisybe“, – kalbėjo V. Švanys.

Kaime – be ramybės

Skaudžia bendruomenėms tema kalbėjusieji tvirtino, kad kaimynystėje esančios vėjo jėgainės ženkliai pablogino gyvenimo kokybę, neigiamai veikia sveikatą ir gamtą, sumažino nuosavybės vertę: „Kas pirks mūsų žemę, namus, kur mums išsikelti? Tai kaimo naikinimas, Konstitucijos pažeidimas. Žmonės – bandomieji triušiai. Kėlėmės į kaimą ieškodami ramybės, sveikos aplinkos sau ir vaikams. Vėjo jėgainių triukšmas išsiskiria erzinančiu poveikiu. Nuo skleidžiamo garso neapsaugo nė namo sienos. Ar mūsų kas paklausė, ar mums reikia vėjo jėgainių, kiaulių fermų, chemijos gamyklų?“

Susirinkusieji kėlė klausimą, ar Klaipėdos rajonui reikia vėjo jėgainių. Lietuvoje nėra sanitarinių zonų. Vėjo jėgainės, pavyzdžiui, Prancūzijoje, statomos 1500-3000 m atstumu, priklausomai nuo aukščio, Lietuvoje – kur nori.

Pjaulių visuomeninės organizacijos bendruomenės pirmininkas seniūnaitis Artūras Vaupšas ragino visiems vienytis ir perspėjo, jog vėjo jėgainių statyba gali suskaldyti bendruomenes. „Smilgynai ir kaimynai“ bendruomenės pirmininkė Rasa Petrauskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog žmogui priimtinas tik pačio žmogaus arba gamtos garsas. Ji perdavė susirinkusiesiems Seimo narės Agnės Bilotaitės pasiruošimą padėti bei prašymą įtraukti parlamentarę į darbo grupę.

Kaimynų patirtis

Svečias iš Kretingos rajono Kvecių kaimo papasakojo, jog gyvena 600 m atstumu nuo vėjo jėgainės. „50 gyventojų gyvename jėgainių apsuptyje. Kur mums išsikelti? Ir Vaiko teisių tarnybai rašėme, ir tikrintojus kvietėmės, kad su prietaisais išmatuotų, ar nepažeistos leidžiamos normos. Kiek mums nervų kainavo! Statytojai nesako teisybės, radome jau sukaltus kuolus, esą gruntą matuoja. Nusiperka 30-50 arų ir stato. Jiems nereikia užkampių, perka žemės ten, kur jau yra infrastruktūra. Jeigu įsileisite, vargsite“, – perspėjo kretingiškis.

Prie Lėbartų gyvenanti moteris konferencijoje papasakojo, jog pamatęs žemėje sukaltus kuoliukus, jos sūnus pasistatė palapinę ir saugoja, kad neprasidėtų statybos: „Pasiūlė už žemę 1000 litų. Pasakiau, kad aš tiek jiems sumokėsiu, kad atstotų.“

Pasisakiusieji įsitikinę, jog vėjo jėgainių statyba – neteisėtas jų žemės užgrobimas. „Savo žemėje norėdami pasistatyti namą ar ją parduoti, turėsite vėjo jėgainės statytojų leidimą gauti“, – susirūpinimą išreiškė konferencijos dalyviai. Tauragiškiai ragino būti aktyviems, lankytis susirinkimuose, reikalauti poveikio aplinkai vertinimo, tikrinti, kontroliuoti plano rengėjus: „Mums padėjo gaisrininkai, parašė raštus, kad privalomas vertinimas. Bendruomenei už tyrimus mokėti labai brangu. Niekas nesako, kiek dar bus pastatyta vėjo jėgainių.“

Maciuičių ir Kalniškės bendruomenės narys Romas Petkevičius patikino, jog jie ne prieš vėjo jėgaines, o už didesnius atstumus. Konferencijos dalyviai kalbėjo, jog bendruomenės turi jungtis ir kartu spręsti problemą.

Įstatymų spragos

Konferencijoje buvo  apsvarstyta situacija, atsiradusi dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų ir ruošiamų teisės aktų, naudingų tik siaurai verslo grupei, įteisinančių stichišką vėjo elektrinių statybą. Planų rengėjai, anot kalbėjusiųjų, rado spragų, kaip apeiti įstatymus.

„Pramonines iki 250 kW vėjo jėgaines leidžiama statyti be detaliųjų planų, be poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo, be jokių apribojimų, be derinimo su gyventojais, jeigu atstumas neviršija 1,5 vėjo jėgainės aukščio. Tokios vėjo elektrinės yra 55-80 m aukščio monstrai. Jos gali būti statomos bet kur kaimo vietovėje, net miesteliuose. Jos kelių kilometrų spinduliu skleidžia  stiprų, nuolatinį, pulsuojantį, ypatingai žmones erzinantį ir sveikatą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą bei infragarsą, sugriauna šalia vėjo elektrinių gyvenančių žmonių gyvenimus. Tai nėra prasimanymai, tą patvirtina gausūs kompetentingų mokslininkų tyrimai, tai gali patvirtinti ir Lietuvos gyventojai, kurie jau kenčia vėjo elektrinių kaimynystę ir teismuose gina savo teises“, – kalbėjo Gedminų bendruomenės pirmininkas.

Priims sprendimą

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas 50 m atstumą vėjo jėgainės nuo gyvenamojo namo pavadino absurdišku: „Nėra normatyvinės bazės, šiuo metu galiojančių teisės aktų. Mūsų rajone vėjo jėgainių perspektyvos nematau. Sudaryta komisija, į kurią įtraukta daug bendruomenės atstovų, surengti apklausą dėl vėjo jėgainių. Konferencijos dalyviai taip pat gali pateikti siūlymą, kad vėjo energetika Klaipėdos rajone negalima, kol nėra reglamentuojančių aktų.“

Rezoliucijoje įtrauktas papildomas reikalavimo punktas: „Reikalaujame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą priimti neigiamą sprendimą dėl vėjo elektrinių statybos galimybių Klaipėdos rajone, kol nebus priimti reikalingi ją reglamentuojantys įstatyminiai aktai, pagrįstos, žmones bei gamtą nuo neigiamo poveikio apsaugančios, sanitarinės apsaugos zonos ir higienos normos.“

Konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į LR Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su reikalavimais pataisyti galimai LR Konstituciją ir žmogaus teises pažeidžiančius Teritorijų planavimo įstatymo punktus; ištirti galimą korupciją tokių įstatymų priėmimo procese; sustabdyti Pajūrio gamtą, kaimą ir jo perspektyvas naikinančią vėjo elektrinių plėtrą Klaipėdos rajone; nustatyti pagrįstas, žmonių sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio apsaugančias higienos normas bei sanitarines apsaugos zonas.

Vida VALAITYTĖ

Šaltinis: Klaipėdos rajono laikraštis “Banga"