Vakar vienoje iš žiniasklaidos priemonių paskelbtas straipsnis apie parengtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, susijusias su vėjo jėgainių planavimu, ne vienam skaitytojui gali sukelti lengvą šoką. Ypač jo antraštė. Esą, priėmus tas pataisas, psichotroninis ginklas – o kaip tik jam prilygintas vėjo jėgainės poveikis – būtų nukreiptas prieš gyventojus, rašoma Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos tinklapyje.
Visiškai suprantamas laikraščio noras skandalinga informacija vilioti skaitytojus, tačiau jie turi teisę žinoti ir tikrąją padėtį, o ne tik itin aktyviai kovojančio prieš vėjo jėgaines inžinieriaus, beje, geoterminės energijos šalininko, požiūrį.



Vėjo energijos produkcijoje šiuo metu dominuoja horizontalios ašies vėjo turbinos (HAWT). Jos gali būti iškeltos aukštai ore, kur vėjas pučia stipriausiai ir kiekviena turbina gali gaminti didelį kiekį elektros energijos, tačiau „Kaltech“ („Caltech“) mokslininkai teigia, kad vertikalios ašies vėjo turbinos (VATWs) gali būti žymiai efektyvesnis pasirinkimas.
Besisukantys vėjo jėgainių sparnai iš tiesų smarkiai ošia. Lumpėnų bendruomenei didelį rūpestį kelia planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas šios seniūnijos teritorijoje. Savo nepasitenkinimą lumpėniškiai išsakė Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atskaitos svarstyme rugpjūčio mėnesį. Nuogąstavimus jie taip pat išsakė Lumpėnuose apsilankiusiems politikams, Seimo nariams, suradę bendraminčių drauge parengė kreipimąsi dėl pažeidžiamų savo teisių, kurį adresavo Lietuvos Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei, Seimui, jo komitetams, LR Vyriausybei, suinteresuotoms ministerijoms, savivaldybių vadovams.
Energijos gamyba iš atsinaujinančių gamtos išteklių ne vienam ūkininkui tapo papildomu pragyvenimo šaltiniu. Lietuva įsipareigojusi iki 2020 metų energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių padidinti iki 23 proc., o „žaliosios“ elektros suvartojimą - ne mažiau kaip iki 20 proc. To siekiant teks pasistengti. Štai vėjo jėgainės per praėjusius metus pagamino apie 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos, nors, pasak specialistų, vėjo indėlis į elektros energijos gamybą galėtų būti keliolika ar keliasdešimt kartų didesnis.
Aplinkos ministerija praneša, kad prasidėjo vėjo jėgainių Baltijos jūroje (Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje) parko planavimas. Elektros ir dujų gamybos įmonė E.ON Wind Sweden AB planuoja statyti vėjo jėgainių parką kontinentiniame šelfe už Švedijos teritorinių vandenų Sodra Midsjobanken seklumoje, netoli Lenkijos išskirtinės ekonominės zonos.