Alaus skardinių Giedriaus saulės kolektorius

Ginkūnuose, visai šalia Šiaulių, ant vieno namo sienos atsirado juoda dėžė. Panašu į tamsų langą, bet ne visai langas. Už stiklo matyti į vamzdžius suklijuotos ir juodai nudažytos alaus skardinės. Vieniems atrodo, kad tai durnystė, kiti giria sumanymą, o treti nesupranta, kas tai per daiktas. Tai Giedriaus Čekanausko paties pasidarytas saulės kolektorius, kuris saulėtą pavasario dieną jau veikia kaip dviejų kilovatų galingumo kambario šildytuvas.

Daiktas tikrai sukonstruotas labai dailiai, kruopščiai, galima sakyti - namo papuošalas. Veikia jis labai paprastai: namo sienoje, viršuje ir apačioje, išpjautos dvi skylės. Vėsus kambario oras pro apatinę skylę patenka į saulės kolektorių, juodai nudažytose aliuminio skardinėse jis įkaista ir pats ima kilti aukštyn, be to, jį dar siurbia viršutinėje sienos skylėje įstatytas 20 W galingumo ventiliatorius ir varo atgal į kambarį. Taip kambario oras vis sukamas ir sukamas ratu vis labiau ir labiau šyla.

Labiausiai mus nustebino saulės kolektoriaus galingumas. Trys kvadratiniai metrai saulės šildomo - beveik du kilovatai! Daugiau kaip pusė kilovato iš kvadratinio metro - tikrai daug. O juk dar kovo mienuo... Saulėtą balandžio ar gežužės dieną jo galia dar padidės. Juoda spalva labai gerai sugeria saulės šilumą, o plonytė itin laidaus aliuminio skarda ją puikiai perduoda orui.

Kaip apskaičiavome Giedriaus saulės kolektoriaus galingumą? Tai labai paprasta - gali padaryti bet kas.Tą dieną, kai Vincas buvo nuvažiavęs pas Giedrių, ventiliatorius pūtė į kambarį iš saulės kolektoriaus 38 laipsnių orą. O į kolektorių buvo traukiamas vėsus, vos 8 laipsnių oras (jeigu nešildomos grindys, pažemiais kambario oras visada šaltesnis). Vadinasi, skirtumas - 30 laipsnių. Internete Vincas rado, kad tokio tipo ventiliatorius, kokį panaudojo Giedrius, per valandą pravaro 180 kubinių metrų oro.
Dabar prisiminkime formulę, apie kurią esame rašę anksčiau:
0,36 X N X ŧ = W, kur N - ventiliatoriaus našumas kubiniais metrais per valandą, t - temperatūrų skirtumas, W - saulės kolektoriaus galingumas vatais. Vadinasi:
0,36 X 180 X 30 = 1944 W
Kiek Giedriui kainavo nemokamą energiją duodantis 1944 vatų galingumo kambario šildytuvas? Jis pats sako, kad kaina buvo simbolinė. Mat alaus skardines jam atidavė vienas draugas, kuris buvo žadėjęs saulės kolektorių darytis pats, bet paskui apsigalvojo. Dabar tas draugas turėtų gailėtis... Stiklo lapas, akmens vbata šiltonimui, juodi dažai ir pati dėžė kainavo apie du šimtus litų, seną nenaudojamą ventiliatorių buvo gavęs anksčiau iš kito draugo.
Betrūko elektroninio valdymo. Iš pradžių Giedrius mėgino ventliatorių junginėti ranka, bet labai greitai pamatė, kad iš to nieko doro nebus. Jeigu visą dieną saulėta, be debesėlio, tada dar pusė bėdos. Įjungei ventiliatorių ir gali palikti. Bet štai saulė užlindo už debesuko, skardinės atvėsta, o ventiliatorius ima varyti į kambarį ataušusį orą. Yra buvę ir taip, kad Giedrius pamiršdavo savo prietaisą, ir tas imdavo tai šildyti, tai šaldyti kambarį. Tapo aišku, kad saulės kolektoriui netiks ir paprastas mechaninis termostatas, kokie naudojami šildymo sistemose. Reikalinga elektronika, kuri valdytų ventiliatorių pagal temperatūrų skirtumą.
Pigiai pradėjęs, Giedrius norėjo savo darbą pigiai ir pabaigti. Beieškodamas pigiausio ir paprasčiausio varianto, jis aptiko mūsų svetainėje aprašytą elektroninį valdiklį saulės kolektoriams. Taip mes ir susipažinome.
Štai tas daikčiukas, kuris valdo saulės kolektorių.

Prijungei prie jo gnybtų ventiliatoriaus laidus, ir gali palikti, nebesukdamas sau galvos. Ventiliatorių valdiklis įjungia tik tada, kai oras saulės kolektoriuje bent keliais laipsniais šiltesnis, nei kambaryje. Vos tik teigiamas temperatūrų skirtuma išnyksta, ventiliatorius akimirksniu išjungiamas. Mums šitie valdikliai tarnauja jau antrus metus ir padeda iš saulės kolektorių išspausti kuo daugiau šilumos. Kodėl turėtų netarnati Giedriui?

- Puiku, dabar man nebereikia sukti galvos, ar neataušo oras ir nevėsina kambario, bėginėti ir junginėti vemtiliatoriaus, - džiaugėsi jis kitą dieną. Viską už jį daro elektroninis valdiklis.
O Giedrius jau planuoja iki rudens pasidaryti dar du saulės kolektorius ir jais šildyti dirbtuvių patalpą. Tik šituos darys paprastesnius - ne iš alaus skardinių (kada šitiek pririnksi?), bet iš paprasčiausios skardos.
Straipsnio autorius: P.Dargis
Tinklapis:http://petrasdargis.lt
| Sekantis > |
|---|



Komentarai
Buvau pasidaręs ir uždaro tipo pasyvųjį saulės kolektorių - praktiškai jokios naudos. Oras pernelyg lengvas, tarp šilto ir šalto susidaro pernelyg menki svorio skirtumai, kad vyktų normali cirkuliacija. Įdėjau ventiliatorių - kitas reikalas.
Ventiliatorių nėra ko bijoti - jie ima labai mažai elektros. Jeigu paskaičiuosime ventiliatoriaus suvartojamą energiją ir jo parnešamą energiją, tai naudingumo koeficientas sieks kelias dešimtis kartų. Neįtikėtinas efektyvumas.
Jeigu nori apsaugoti beveik negyvenamą namą nuo drėgmės ir pelėsių, geriau darytis atviro tipo kolektorių, kuris šildytų iš lauko įeinantį orą. Šilumos truputį mažiau, užtat garantuotas vėdinimas.
Šio pranešimo komentarų RSS srautas