Senuose sovietinės statybos daugiabučiuose šildymo sistemos buvo projektuojamos visam namui. Greičiausiai ir Jūsų name esanti šilumos sistema yra įrengta pagal standartinį tipinį projektą. Sovietiniais laikais šildymą daugiabučių gyventojams dotuodavo valdžia, ir šilumos apskaita niekam perdaug nerupėjo. Todėl daugiabučiuose ir išplito tokį poreikį atitinkančios centrinio šildymo sistemos. Tokio šildymo paskirstymo sistemoje kiekvieno kambario radiatorius prijungtas prie atskiro stovo ir jei buto šeimininkas užsuka radiatorių, nešyla tik užsuktas radiatorius. Stovų sistema dažniausiai yra vienvamzdė, vamzdynai pravedžioti "kiaurai" butus, ir tiksli atskirų butų savininkų suvartojamų šilumos kiekių apskaita nėra įmanoma. Net jei jums sukti verslininkai įpiršo radiatorių reguliatorius "su skaitikliais", bet pačios šildymo sistemos neperdarė - Jums vis tiek šilumos sąskaitų dydžio sukontroliuot nepavyks. Su tokiais radiatorių reguliatoriais šilumą jus taupysite visam namui išskirtinai savo komforto sąskaita. Jus tiesiog apgavo. Tokios daugiabučio šildymo sistemos pavyzdys žemiau pateiktoje schemoje.

1 schema. Tipinė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema.
Į pastatą įvesti du termofikacinio vandens vamzdžiai iš miesto tinklų. Visą namo suvartotos šilumos kiekį matuoja įvadinis šilumos skaitiklis (apskritimas su strėliuke). Karšto vandens suvartojimas (tik vandens kiekis) matuojamas individualiais skaitikliais (pažymėti oranžinė spalva). Individualios butų šilumos apskaitos nėra. Šilumos kiekis skirtas paruošt karštam vandeniui apskaitomas netiksliai. Tokioje šilumos paskirstymo sistemoje karšto vandens skaitikliai faktiškai beprasmiški, nes vartojant iki 1 kubo karšto vandens per mėnesį, jų eksploatacija gaunasi brangesnė už patį apskaityto vandens kiekį. Termofikaciniu vandeniu šildomi du šilumokaičiai. Apatiniame šilumokaityje šildomas vanduo radiatoriams šildyti. Viršutiniame šilumokaityje ruošiamas buitinis karštas vanduo. Šilumos tinklų termofikacinis vanduo yra hidrauliškai atskirtas ir nesusimaišo su namo šildymo sistemos vandeniu.

Turint "standartinę" centrinio šilumos paskirstymo sistemą galima kontroliuoti tik bendrą namo šilumos suvartojimą. Tai atliekama kontroliuojant įvadinį namo šilumos skaitliuką, kuris dažniausiai būna įrengtas daugiabučio šiluminiam punkte. Jei kažkurie nesąžiningi gyventojai prisimontavę papildomų radiatorių, arba nelegaliai pasijungę šildymą nuo karšto vandens palaikymo sistemos - tai jie vagia šilumą kitų namo gyventojų sąskaita. Tokie nesąžiningi gyventojai išderina bendra namo šildymo sistemą, tada vieni butai kaista, šiluma pradedama leisti per pravirus langus. Kiti butai pradeda šalt - ir jiems atrodo, kad šildymas nepakankamas. Bendras namo šilumos suvartojimas tik didina visiems išlaidas už šildymą. Bet ir tokiu atveju įmanoma kažkiek sutaupyti. Galima daugiabučio butų savininkų daugumos sutikimu atjungti bendrųjų patalpų šildymą. Jei Jūsų butai nuo bendro naudojimo patalpų atskirti kapitalinėmis sienomis, tai dažnu atveju namo šilumos suvartojimas sumažėja iki 10-15%. Žinoma gėlėms laiptinėse jau gali būt per šalta. Tada Jūsų namo šildymo schema atrodys taip:

2 schema. Tipinė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema su pašalintu (arba atjungtu) bendrų patalpų šildymu.

3 schema. Individualizuota daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema.

Karštas vanduo ruošiamas individualiais boileriais kiekviename bute. Atkrenta karšto vandens skaitiklių poreikis. Pilnai pakanka bendro individualaus kiekvieno buto šalto vandens skaitiklio (pažymėti mėlyna spalva). Prie kiekvieno buto, laiptų aikštelėse, įrengtas individualus šilumos skaitiklis ir uždaromoji buto sistemos armatūra. Šilumos tinklų termofikacinis vanduo yra hidrauliškai atskirtas ir nesusimaišo su namo šildymo sistemos vandeniu. Gyventojams atkrenta bendro namo šilumos apskaitos skaitiklio eksploatacinės išlaidos, nes turint individualia apskaita - jis tampa nebūtinas. Taip pat butų gyventojams atkrenta šilumos nuostoliai trasose tarp individualių ir bendro namo šilumos skaitiklio (vidinių namo vamzdynų šiluminiai nuostoliai). Jos tampa namo administratoriaus arba šilumininkų "galvos skausmu".

Sumontavus kolektorinę sistemą, buto savininkas uždaromaisiais ventiliais gali atjungti šildymą ar karštą vandenį tik savo butui, tuo tarpu kitiems butams šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutraukiamas. Skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos kiekį kiekviename bute. Butų skaitiklius sumontavus laiptinėje, darbuotojas, atsakingas už namo inžinerinių sistemų eksploatavimą, bet kuriuo metu gali užfiksuoti jų rodmenis ir pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio parodymus, tiksliai paskirstyti apskaičiuotus šildymo ir paruošto karšto vandens kaštus. Tokią daugiabučio šilumos paskirstymo sistema (be šilumos skaitliukų) butų savininkų daugumos sutikimu gali įsirengt bet kuris seno tipo sistemos daugiabutis. Tai nėra brangu, kainuoja iki kelių šimtų lt kiekvienam butui. Tokia šilumos vamzdynu modernizaciją galima padaryt keliais budais. Galima įpareigot namą administruojančia bendrovę atlikt šiuos darbus, panaudojant namo eksploatacijai renkamas lėšas. Reikia daugumos butu savininkų arba namo administratoriaus (jei įpareigotas) raštiško sutikimo. Galima įpareigot namą administruojančia bendrovę atlikt šiuos darbus, apmokant vienkartiniu mokesčiu. Reikia visų butų savininkų arba namo administratoriaus (jei įpareigotas) raštiško sutikimo. Galima šiems darbams samdytis privatininkus (reikia visų butų savininkų raštiško sutikimo išlaidoms apmokėt).  Norint priverst šilumos tiekėją, kad išrašinėtų individualias sąskaitas už šiluma (pagal individualų buto šilumos skaitiklį), reikia keist namo šildymo apskaitos metodą ir susitart, kad kiekvienam butui tiekėjas pastatytų atestuotą skaitliuką. Čia jau reikia tartis su šilumos tiekėju dėl individualių skaitliukų išlaidų apmokėjimo ir jų eksploatacijos. Iš gyventojų pusės šildymo apskaitos pakeitimui reikia daugumos butų savininkų arba namo administratoriaus (jei įpareigotas) sutikimo.

SENOS ŠILDYMO SISTEMOS TRŪKUMAI:

1. Įvykus avarijai viename bute išjungiamas kelių butų arba viso namo šildymas. Problemos remontininkams patekt į butus arba į šilumos punktą;
2. Dėl vieno buto šildymo sistemos remonto daugeliu atvejų turi būti išjungtas viso namo šildymas;
3. Šildymas įjungiamas (išjungiamas) tik visam namui vienu metu;
4. Didinant vieno buto radiatorių plotą bloginamos sąlygos kaimynams, jų butai bus šildomi prasčiau, išsiderina viso namo šiluminis subalansavimas.
5. Nėra pilnavertės galimybės reguliuoti patalpų temperatūrą;
6. Atskiro buto sunaudotas šilumos kiekis gali būti suskaičiuojamas tik pagal daliklius ir neaiškias gyventojams metodikas. Galimybė apgaudinėti namo gyventojus.
7. "Gudresni" gyventojai gali nevaržomai vogti šilumą ir karštą vandenį kitų namo gyventojų sąskaita;
8. Atskiro buto šeimininkas negali reguliuoti šilumos sunaudojimo ir negali tiesiogiai įtakoti mokesčio už šildymą dydžio,
9. nes nėra kiekviename bute sunaudotos šilumos apskaitos.

INDIVIDUALIZUOTOS ŠILDYMO SISTEMOS PRANAŠUMAI:

1. Avarijos metu išjungiamas tik vieno buto šildymas - į įvado dėžutę patekti daug lengviau, nei į šilumos punktą. Nereikia patekt į butą;
2. Remontui galima išjungti bet kurio vieno buto šildymo sistemą nesutrikdant šildymo kaimynams;
3. Šildymą atskiram butui galima įjungti(išjungti) bet kuriuo metu;
4. Radiatorių didinimas bute neturi įtakos kaimyninių butų šildymo kokybei;
5. Į visus radiatorius tiekiamo vandens temperatūra yra vienoda, todėl visi radiatoriai (butai) šyla tolygiai;
6. Lengva parengti vieno buto sunaudojamos šilumos apskaitą, lengva "pabėgti nuo monopolininko" atsijungiant;
7. Nesąžiningi kaimynai negalės namo gyventojų sąskaita vogti šilumos ir karsto vandens;
8. Atskiro buto šeimininkas gali taupyti šilumą savame bute (reguliuodamas bendrą į butą patenkančios šilumos kiekį arba prie radiatorių esančius termostatus) ir mažiau mokėti už šildymą, nes apskaitoma individuali buto sunaudojama šiluma.